- pakalėti
- pakalė́ti 1 vksm.
.
.
pakalėti — 2 pakalėti tr., intr. kiek pakalti: Reik biškį čia su klumpiu pakalėti Grg. Kavolėl, kavolėl, pakalėk man liežuvėlį (prašo vilkas, kad paplonintų liežuvį) (ps.) Mrc. kalėti; pakalėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pakalėti — 2 vksm. Neatsiràstų žmogaũs, kuri̇̀s suti̇̀ktų už milijõną pakalėti metùs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas